išpilti

išpìlti, ìšpila, išpýlė K; R 1. tr. išlieti kur, į ką (skystį): Ana tą pieną išpela taip čystai, išvarvina Lkv. Išpilk tą [v]andenį į geldikę Krš. Prašom valgyt, vis tiek reiks kiaulėms išpilt (juok.) LTR. Tu išpýlei alų iš uzbono J. Ir išpylė kodį ingi prakartą BB1Moz24,20. | refl. K, Š. | prk.: Danguje išsipylė (pasklido) raudonumas rš. ║ prk. leisti patirti, suteikti: Ant numiškių ir giminės išpils gausingiausį dangišką palaiminimą brš. Pradūrė maišą ietimi priesakis ir ižpýlė atpirkimą mūsų atpirkėjas DP577. | refl.: Idant šviesa tiesos ... ant viso kūno šio pasaulio ižpiltųs DP609–610. ║ išpilstyti: Iššinkuoju, išpilu R46. ║ išlaistyti: Tuoj pirklys tą kambarį išpuošė, išpylė kvepalais LTR(Ds). ║ išlieti skystį, apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: Koja paslydo, ir visą rūgusį pieną išpýliau Vb. Karvė visą rytinį pieną išpýlė (įspyrė melžiant) Dglš. Atsikelia ryto gaspadorius ir, atradęs išpiltą medų, užkūrė bernui ažmokėt BsPII274. | refl.: Visas [v]anduo išsipylė, net ir karalaitis pradėjo barties BsPII301. ║ refl. ištekėti, išvarvėti: Pratrūksta ir išsipila žaliais kraujuotais pūliais EncIV868. 2. tr. SD420, R47 iškratyti, išberti: Išpýliau pupas į skreitą Rdn. Išpýlė saldainius, a ne pasiutęs?! Grd. Kab saulė būtų, [mes] išpiltum sėmenis džiovinti Zt. Jau kad išpylė daug sidabrėlio ant žaliojo stalelio NS513. Išpìlk kašę [bulbių] Brš. Anys maišus išpylė BB1Moz42,35. | prk.: O aš išpyliau (išlaidojau) savo vaikelius po visus kapelius (rd.) Ml. ║ išsemti, ištuštinti: Išpylėme iki dugno [buožės] aruodą J.Avyž. Visas avižas kareiviai rekvizicijoms išpylė Pt. 3. tr. sudrėkinti išsimušus (apie prakaitą): Matau jų apdegusius, pajuodavusius veidus, prakaito išpiltus J.Bil. Mane visą prakaitas išpylė Mrs. Šaltas prakaitas išpylė kaktą LzP. Titai (tiktai) prakaitu išpýlė OG218. Ėmė minėti tokį vardą, kad net prakaitas kūnus išpylė Vaižg. Šalto prakaito išpiltas sargybinis uždusęs švokštė S.Nėr. Visa kakta buvo išpilta šaltu prakaitu K.Bor. Išsigandau, devyni prakaitai išpýlė Dkš. Ilgai gulėjo be žado, išpiltas mirštamo prakaito rš. | refl.: Ji stebėjo, kaip stambesniais lašais išsipylė jo kakta rš. ║ nutvieksti, užlieti: Mane tik šiluma išpýlė, kai pamačiau kraują Dkš. Pyktis išpylė tamsiu raudoniu jo stambų, atkaklų veidą ir įžiebė akis rš. Mergaitės veidą išpylė ryškus raudonis rš. Visą mane išpylė raudonumas rš. 4. tr. atiduoti prievolę (pieno, grūdų): Pieną už tą karvę reikėjo išpìlt Rm. Jie tai greitai išpýlė pieną Skr. Viską ìšpili, i lieka dar parduot Prn. Kas galėjo išpìlti vokiečiam visą rekviziciją?! Ėr. 5. tr. Kls prk. išleisti, išeikvoti (pinigus): Nežino, už ką tie pinigai išpilti I.Simon. Išpylė daug pinigų daktaru, o ligonis mirė Rm. Reikėjo anuodu skųsti sūdams ir didžius piningus išpilti M.Valanč. 6. tr. [i]suplūkti, padengti kuo: Išpýliau aslą moliu Jrb. Ant tos vietos, kur ji (lova) turi stovėti, išpylė cimentu MPs. Išpýlė pudamentą, mūrysias trobikę Krš. ║ Trš pažvyruoti: O Skrodskis ypač pyksta, kad liks neišvalytas parkas, sodas, tvenkinys, neišpiltas jovarų kelias V.Myk-Put. Išpìlk peludes – nepelis pelai Dkš. Šlago parvežė, takus išpýlė Krš. 7. tr. supilti pylimą, kauburį: Nuo vieno kaimo pusės yra tarytum išpilta beveik per visą ežerą siaura žemės juosta LTR(Dg). Gentys ir bendrai, supylę jų pelenus į kūlio ar molio indą, žemė[je] palaidojo, o ant viršu jos minavonei išpylė rogą, arba kapą, pailguotiną S.Dauk. ║ išardyti ką sukastą: Miegą bemiegantiem iškirto karelius, išpylė pilelę VoL311. 8. tr. apsėti: Jis išpylė du šniūru LTR(Kp). 9. tr. Rod, Lzd, Užv išberti (spuogais): Visą burną išpýlė spaugais Užp. Išpýlė ant nosės slogą – raudona nosė kaip burokas Krš. Tymus ka neìšpela, nūmiršta [ligonis] Pj. Žiežirba nespjaut – lūpas išpils (priet.) LTR(Ds). Dirželiu nemušt šuva – pakūnės išpilia (priet.) Ds. Jo veidas čia suvirpėdavo, čia jį išpildavo dėmės rš. | refl.: Po visą kūną guzai išsipylė Rm. 10. tr., intr. Pun gausiai, tankiai sudygti: Lietus apdaigino rasodą, kaip pilte išpylė Jnš. Vasarojus apdygo taip gražiai, kaip pilte išpylė J.Jabl. | refl.: Po lietui žolė gerai išsipils Dkšt. Žolė jau išsipýlus – tuoj sužaliuos laukai Ktk. Šiemet mūs linai anksti išsipýlė, dabok, greit bus vasara Ml. Tik išsipýlė žolelė po lietui! Užp. Pasėjo, užlijo – tuoj išsipylė Ėr. Po trijų dienų pilte išsipýlė diegeliai Grš. 11. refl. Všv gausiai išeiti iš kur; išėjus pasklisti: Vaikai išsipylė iš mokyklos Ėr. Svečių sutikti išsipylė visas sodžius J.Dov. Iš pilių išsipylė daugybė raitelių A.Vien. Vaikai ir motyna išsipylė į kiemuką lauktuvių gauti Žem. Kap išsipýlė visi iš pirkios, tai net žemyna dreba po jais Arm. Išsipýlė visa eilė kareivių Gs. Seni ir maži išsipylė iš trobų A.Vien. | prk.: Gluosnio šakos nusvirusios, išsipylusios (pasklidusios, išsiplėtusios) į visas šalis rš. 12. tr. apmušti, pripliekti: Išpìlsi lazda, botagu arklį Vrn. Nelįskite man į akis, nes liepsiu su lazda išpilti! Tat. Bėga vilkelis išpiltas, sutiko brolį ant tilto LTR(Btr). Sūnų [tėvas] botkočiu išpylęs rš. Subinę gerai išpilti N. Išpìls nugarą už neveizėjimą gyvolių Sr. Ei, kad išgirstų brotureliai, išpiltų tau nugarelę! KlpD103. Žmonės ... sudraskė jo šėtrą, o pačiam dar gerai nugarą išpylė A1884,372. 13. tr. Grv išmušti, išdaužyti, iškulti: Nebrajyk, nebrajyk, da dantis išpil̃s! Ktk. Nepasaugok, tai vaikai ir langus išpil̃s Trgn. Į panaktinystę aš neišejau, ir išpylė ponuo langus Vkš. | refl. tr.: Berniukas išsipylė dantis Grž. 14. intr. greit išvažiuoti, išeiti: Tėvas su sūnum piršlėm išpýlė Ds. I išpýliau šituo kumelaite Dglš. Iš tę visi ìšpilią, kas nebūtų, o iš čia neina (negalima) Vlkš. | refl.: Mūsų gal' kažkur išsipýlė Krč. Išsipýlė vaikas ant sodą Krkn. Jonas jau išsipýlė į Ramygalą Rm. 15. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką padaryti: Anas išpýlė prakalbą kaip agranomas Šš. Išpýlė (apsakė) nelyginant ant delno: aiškiai, kiek galima Slk. Jis išpylė man visą savo gyvenimo istoriją rš. Kad išpýliau (drąsiai pasakiau) bobai apie viską, tai ir išsižiot nemėgino! Šš. Aš penkiolika metų esu išpýlusi (ištarnavusi) pry gaspadorių End. Aštuonis metus išpýliau [kolūkyje] (sov.) Pš. Keturis metus kare išpýliau Vn.

◊ káilį (kalniẽrių, skū̃rą) išpìlti primušti: Patiesė vilkelį ant mėšlų, išpylė jam kailį iš tiesų BsO123. Jei dar kartą nepaklausysi, aš tau išpilsiu kailį! Grz. Išpìlti gerai káilį už lakstymą, ir tuokart tegul žinos! Vvr. Reik gerai išpìlt káilį, tai imsis darbo! Alk. Tu, sako, išpýlei dviem [velniam] kalniẽrių, man neišpilsi (ps.) Šln. Tokiu pat būdu tas ponas ir barzdočiui skūrą išpylė, išėdė [viralą] ir nuė[jo] sau BsPIII243.

šìrdį išpìlti nuoširdžiai išsipasakoti, atverti širdį: Kelkis, žmogau, naktį ... ir ižpilk kaip vandenį širdį tavą ant Viešpaties DP619.

pỹktį išpìlti išsikeikti supykus: Man užejo – aš išpýliau pỹktį, ir vėl gerai Ut.

\ pilti; antpilti; apipilti; atpilti; dapilti; įpilti; išpilti; nupilti; papilti; parpilti; perpilti; prapilti; pripilti; razpilti; supilti; užpilti